LIETUVIŲ TAUTOSAKOS RANKRAŠTYNO DUOMENŲ BAZĖ

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas – tai didžiausia ir seniausia folkloro saugykla Lietuvoje, paveldėjusi Lietuvių mokslo draugijos (1907–1940), Lietuvių tautosakos archyvo (1935–1939) ir kt. fondus. Joje įamžinta šimtmečius gyvavusi valstietiškoji kultūra, o dabar kaupiamas ir šiuolaikinio gyvenimo realijas atspindintis folkloras. Šiuo metu jau sukaupta per 1,9 mln rankraštiniuose rinkiniuose esančių tautosakos kūrinių, per 380 000 garso ir vaizdo įrašų, apie 42 000 nuotraukų ir jų negatyvų.
Tautosakos archyvo fondų pradžia sietina su Lietuvių mokslo draugijos įkūrimu Vilniuje 1907 m. ir jos veikla. Draugijos pirmininkas dr. Jonas Basanavičius ir jos nariai skatino rinkti tautosaką, surinktą tautosakinę medžiagą stengėsi telkti į vieną vietą. LMD kolekcijoje yra garsių lietuvių rašytojų bei visuomenės veikėjų – Jono Basanavičiaus, Antano Baranausko, Simono Daukanto, Žemaitės, Juozo Tumo-Vaižganto, Lauryno Ivinskio, Mato Slančiausko, Jurgio Elisono ir kt. – tautosakos rankraščių. Lietuvių tautosakos rankraštyne saugoma 1330 XIX a. ir XX a. pradžios rinkinių, paženklintų LMD antspaudu. Dauguma rinkinių – nedidelės apimties. Jiems būdingi įvairūs puslapio formatai, skirtingos rašysenos, kai kurie tekstai gana sunkiai įskaitomi. Nors kolekcijoje yra ir geros kokybės rankraščių, tačiau pasitaiko ir pradėjusių nykti rinkinių.
Siekiant išsaugoti ir padaryti visiems prieinamą LMD rankraščių kolekciją 2007 m. pradėta kurti Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazė. Projektą 2007–2009 m. parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Duomenų bazės struktūra sukurta pagal bibliografinių sistemų reikalavimus ir tarptautinius archyvinių duomenų aprašymo standartus, duomenų tvarkymo principai atitinka Lietuvos archyvų fondų sąvado informacinę sistemą (LAFSIS). Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazę sudaro trijų lygmenų aprašymai: fondo, apskaitos vieneto (rinkinio, magnetofono juostos ir kt.) ir dokumento (atskiro dokumento rinkinyje, garso įrašo vieneto ir kt.). Tokia struktūra yra universali ir tinkama aprašyti įvairioms archyve saugomoms laikmenoms. Tęsiant tautosakos fondų skaitmeninimo programą, šioje bazėje turėtų būti patalpinta ir kita archyvo rankraštinė medžiaga, garso ir vaizdo įrašų bei nuotraukų kolekcijos.