Kiek kitoks netoliese esančio Laivių kaimo folkloro ansamblis, kuriam vadovauja iš muzikantų šeimos kilęs Jonas Dapšauskas su žmona Reda. Šis ansamblis primena pasidainavimų klubą, jo dalyviams malonu pabūti kartu. Repeticijų salėje skamba ne vien žemaitiškos, bet ir kitų Lietuvos regionų dainos, linksmesnės dainos atliekamos su akordeono pritarimu. Folkloro ansamblių dainavimo teko klausytis ne tik per repeticijas, bet ir per koncertą. Abiejų ansamblių koncertines programas išgirdome valstybės dienos (liepos 6) proga Kretingoje surengtoje folkloro šventėje „Padainioukem po lėipuom“. Miesto parke vykęs renginys labai tiko šiai progai, jame netrūko tautiniais rūbais pasipuošusių dalyvių ir įvairaus amžiaus klausytojų.
Turbūt linksmiausia Salantuose būna per Užgavėnes, šioje šventėje dalyvauja visa miestelio bendruomenė. Gatvėse šurmuliuoja persirengėliai, turgaus aikštėje deginama Morė. Apie Užgavėnių šventimą sužinojome iš žmonių pasakojimų ir iš nuotraukų. Daugelio šventės dalyvių nuotraukose nepažinome: ieškojome vyrų, o jie buvo persirengę moterimis, arba atvirkščiai!  Užgavėnių šventėje visada dalyvauja miestelio muzikantai, tą dieną skamba tradicinės  žemaitiškos polkutės, žiema varoma šokant ir trypiant.

Folkloro šventė Kretingoj

Gyvenimas mažame miestelyje nepasižymi prabanga, bet žmonės savo buitimi nesiskundžia ir didelių turtų netrokšta. Daug labiau jie stengiasi nelikti politinio ir kultūrinio gyvenimo nuošalėje, mielai pasakoja, kur buvę, ką matę, kokios naujos patirties įgiję. Stebint tyrinėjamą aplinką ir bendraujant su žmonėmis net susidarė įspūdis, kad kultūriniai pokyčiai mažuose miesteliuose ir kaimuose yra spartesni nei ekonominiai. Visuomeniniai pastatai netviska, atrodo beveik taip pat kaip tarybiniais laikais, tačiau juose vykstantys renginiai šiuolaikiški, žmonės atviri naujovėms. Gaila, kad regioninė kultūra menkai remiama, nes kultūrai skiriama valstybės parama galėtų labai ženkliai pakeisti miestelių ir kaimų gyvenimą.