Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-LIP-18-43].

Patarlių ir priežodžių elektroninis sąvadas (eLPP)

Patarlių ir priežodžių elektroninis sąvadas pradėtas kurti Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 1998 m., gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paramą pagal „Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą“ bei „Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006-2015 m. programą“.

Pirminę eLPP versiją kūrė: K. Grigas (programos vadovas 1998–2002-10), L. Kudirkienė (programos vadovė 2002-11–2004), D. Vaitkevičienė (programos vadovė 2005), D. Zaikauskienė, R. Kašėtienė, V. Ivanauskaitė, V. Daugirdaitė, programuotojai P. Skirmantas, D. Saulevičius, E. Blaževičius.

Anuomet elektroninis sąvadas buvo sumanytas kaip Lietuvių literatūros ir tautosakos institute turimos patarlių ir priežodžių kartotekos elektroninis atitikmuo, į kurį būtų perkelti tipų pavadinimai (antraštės) bei tipus sudarantys variantai, taip pat visa papildoma informacija (duomenys apie pateikėją ir užrašytoją, užrašymo vieta, laikas, tekstų komentarai bei kontekstas). Į eLPP buvo nuspręsta perkelti absoliučiai visus kartotekos įrašus (į kapitalinį šaltinių sąvadą „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“ (LPP) tekstai atrenkami pagal autentiškumo, vartojimo tradicijos kriterijus). Iš pradžių duomenų bazė pildyta patarlių tipais su visais turimais variantais, vėliau, įvertinus laiko bei darbo sąnaudas, ir paaiškėjus, kad rengiant spausdintinį LPP svarbiausia yra turėti tipų antraščių sąrašą, nuspręsta visų pirma sukurti elektroninį tipų antraščių katalogą, o variantų duomenų bazės pildymą atidėti. Pradėjus kurti elektroninį patarlių ir priežodžių sąvadą, skaičiuota, jog kartotekoje sukaupta daugiau kaip 200 000 patarlių ir priežodžių variantų. Nuo to laiko kartoteka papildyta keliolika tūkstančių įrašų. Iš pat pradžių akcentuota, jog toks sąvadas niekados negalėtų būti laikomas baigtu ir turėtų būti nuolat pildomas naujais duomenimis.

eLPP patarlių tipų sąraše – per 54 000 antraščių. Į duomenų bazę surinktas maždaug trečdalis Kartotekoje  turimų patarlių bei priežodžių variantų vartotojui kol kas nepasiekiamas, tipologiniame patarlės apraše rodomas tik variantų skaičius.

2018 m. gavus LMT finansavimą pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą projektui „Lietuvių patarlės ir priežodžiai: jų kaupimas, tyrimai ir sklaida“ (2018–2021 m., sutartis Nr. S-LIP-18-43) duomenų bazę imtasi atnaujinti: sukurta nauja duomenų bazės struktūra, turinio valdymo sistema, suprogramuota paieškos sistema – paprastoji paieška, išplėstinė paieška, pasirenkamieji sąrašai; siekiant eLPP pritaikyti tarptautiniam naudojimui sukurta angliška svetainės versija. Duomenų bazę atnaujina ir kuria: D. Zaikauskienė (projekto vadovė), R. Kašėtienė, V. Džekčioriūtė, A. Ciesiūnas (IT specialistas), S. Senkuvienė (vertėja į anglų k.), L. Kudirkienė, R. Papšytė, I. Snukiškienė (atitikmenų latvių, lotynų ir lenkų k. rinkėjos).

Vartotojui stengiamasi pateikti kiek įmanoma geriau sutvarkytus ir kuo labiau susistemintus duomenis. Pateikiant tipų antraštes bei redaguotus variantų tekstus laikomasi bendrųjų redagavimo principų. Redaguojant nekeičiama leksika nei žodžių tvarka (lieka archaizmai, svetimybės, netaisyklingos darybos žodžiai). Išlaikoma tarmės fonetika, kiek ją gali atspindėti bendrinės kalbos rašmenys. Laikomasi dabar galiojančių rašybos ir skyrybos normų, t. y. taisomos rašybos klaidos, atsiradusios dėl nepakankamo užrašytojų raštingumo ar dėl pakitusių rašybos taisyklių. Paisant autentiškumo, paliekamos viename posakyje susidūrusios bendrinės kalbos ir tarminės formos, jei taip buvo užrašyta.

Jau pradiniuose eLPP kūrimo etapuose buvo nuspręsta patarlės tipologinį aprašą išplėsti papildomais duomenimis, sukauptais rengiant spausdintinį LPP. Taigi tipų antraščių lygmenyje vartotojas šiuo metu, be tipo antraštės, mato tam tipui spausdintame LPP suteiktą numerį, tipo antraštės vertimus į anglų, vokiečių bei rusų kalbas, populiaresnius tipo antraštės atitikmenis kitomis kalbomis bei tų atitikmenų šaltinius, taip pat – sąsajas su kitais tipais. Pastaruoju metu pajutome, kad besidomintiems lietuvių patarlėmis bei priežodžiais, taip pat ir jaunesnės kartos tyrėjams randasi vis daugiau nesuprantamų posakių (pvz., Tu krošėsi, o aš kakalį kursiu!; Dėl manęs nebus margos karčemos; Kąsnis malką veda; Katė knygas pagavo; Sukis, sukis, kedely, dar namieje keturi; Keikena – neikena, malda – pakvola ir kt.) todėl tipo apraše ėmėme pildyti „Interpretacijos“ skiltį: čia teikiame turimus užfiksuotus patarlės variantų reikšmės aiškinimus, o kai jų nėra, duomenų bazės pildytojas įrašo galimą posakio interpretaciją – įprastai vartojimo tradicijos nulemtą, visuotinai žinomą posakio reikšmę. Populiariausių patarlių tipų reikšmė̃s interpretacijos verčiamos į anglų kalbą.