LLTILietuvių tautosakos rankraštynas
Garso ir vaizdo įrašų duomenų bazė
Paieška

Tautosakos garso įrašų duomenų bazė ypač patogi naudotis tiems lankytojams, kurie ieško senosiose garso laikmenose – fonografo voleliuose ir plokštelėse – užfiksuotų garso įrašų.

Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje saugomi seniausi Lietuvoje folkloro įrašai, 1908–1949 m. įamžinti fonografo voleliuose (iki mūsų dienų išliko 117 volelių, 340 kūrinių) ir 1935–1949 m. – fonografo plokštelėse (išliko 980 plokštelių, per 6700 kūrinių). Čia taip pat sukaupta magnetofono juostų (1952–1994) ir kasečių (1971–2015) kolekcija, kurią sudaro per 8,500 val. garso įrašų, kaupiami skaitmeniniai folkloro ekspedicijų, koncertų, renginių garso failai.

1908–1912 m. Lietuvių mokslo draugijos narys Eduardas Volteris ir jos pirmininkas Jonas Basanavičius, važinėdami po Lietuvos kaimus, į fonografo volelius pirmą kartą įrašė lietuvių liaudies dainas, skudučiais, dūdmaišiu, dūdmaišiu ir smuiku atliekamas melodijas. Lietuvos nepriklausomybės metais Kaune įkurtoje Komisijoje tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti (1934–1935), o kiek vėliau ir Lietuvių tautosakos archyve (1935–1939), įsigijus stacionarų fonografo aparatą, tautosakos kūrinius imta įrašinėti į plokšteles. Įrašais rūpinęsis Zenonas Slaviūnas plokštelėse užfiksavo vertingų sutartinių giedojimo, ragų ir skudučių pūtimo, senovinio vienbalsio dainavimo ir kitų pavyzdžių. Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios liaudies dainininkų ir pasakotojų repertuaras jau įrašinėjamas į magnetofono juostas, vėliau – į kasetes. Nuo 2000 metų tautosakos ekspedicijose naudojama skaitmeninė įrašymo technika.

2001 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pradėta ilgalaikė "Archyvinių garso įrašų išsaugojimo ir leidybos programa", suskaitmeninti fonografo voleliai ir plokštelės, 2003–2007 m. geriausios kokybės įrašai publikuoti knygelių su kompaktinėmis plokštelėmis serijoje (parengėjos Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė). Tautosakos archyvo skyriuje skaitmeninamos ir magnetofono juostos bei kasetės. Perkeliant garso įrašus į skaitmeną, iškilo būtinybė registruoti ir aprašyti atliktą darbą. 2006 m. imtasi kurti Tautosakos garso įrašų duomenų bazę. 2010–2012 m. vykdant projektą „Lietuvių tautosakos rankraštynas: fondų skaitmeninimas ir sklaida“ buvo sukurtas bazės dizainas, sukelti visi Senųjų garso įrašų duomenų bazės aprašai, įdiegtas grotuvas. Dabar čia patalpinti fonografo volelių (LTRF v) ir plokštelių (LTRF pl) metaduomenys ir garso įrašai bei poros pirmųjų tūkstančių magnetofono juostų (LTRF mg 1–1963) metaduomenys (be garso įrašų). Pažymėtina, kad bazėje galima pasiklausyti į UNESCO reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą įtrauktų sutartinių ir instrumentinių polifoninių kūrinių autentiškų įrašų.

Mieli lankytojai, jei pastebėjote netikslumų ar norite papildyti duomenis, rašykite: irena@llti.lt