Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje jau sukaupta per 8,5 tūkst. valandų garso įrašų, kurie įamžinti fonografo voleliuose (1908–1949) – 117 vnt., fonografo plokštelėse (1935–1949) – 980 vnt., magnetofono juostose (1952–1994) – apie 5460 vnt., magnetofono kasetėse (1971–2010) – apie 1510 vnt., skaitmeniniuose mini diskeliuose (2000–2007) – 225 vnt., kompaktiniuose diskuose (2004–2010) – apie 500 vnt.

1908–1909 m. Lietuvių mokslo draugijos narys Eduardas Volteris ir jos pirmininkas Jonas Basanavičius, važinėdami po Lietuvos kaimus, į fonografo volelius pirmą kartą įrašė lietuvių liaudies dainas, skudučiais ir dūdmaišiu atliekamas melodijas. Lietuvos nepriklausomybės metais Kaune įkurtoje Komisijoje tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti (1934–1935), o kiek vėliau ir Lietuvių tautosakos archyve (1935–1939), įsigijus stacionarų fonografo aparatą, tautosakos kūrinius imta įrašinėti į plokšteles. Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios liaudies dainininkų ir pasakorių repertuaras jau įrašinėjamas į juostas, vėliau – į kasetes. Nuo 2000 metų tautosakos ekspedicijose naudojama skaitmeninė įrašymo technika.

2001 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pradėta ilgalaikė archyvinių garso įrašų išsaugojimo ir leidybos programa. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai parėmus buvo prakalbinti seniausieji fonografo plokštelių ir volelių įrašai. 2003–2007 m. jie publikuoti penkių knygelių su kompaktinėmis plokštelėmis serijoje (parengėjos Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė). Tuo pačiu metu buvo skaitmeninami ir magnetofono juostų bei kasečių įrašai. Procesas paspartėjo 2006–2009 metais, gavus šiam tikslui papildomą finansavimą iš Lietuvos valstybinio mokslo ir sudijų fondo. Nuo 2010 m. programą remia Lietuvos mokslo taryba. Perkeliant garso įrašus į skaitmenines laikmenas, iškilo būtinybė registruoti ir aprašyti atliktą darbą. Todėl 2006 m. pradėta kurti Garso ir vaizdo įrašų duomenų bazė. Jos programinis pagrindas – atvira MySQL duomenų bazių valdymo sistema. Bazės struktūrą sudaro 7 pagrindiniai langai: 1) laikmenos tipas; 2) atlikimo būdai; 3) žanrai; 4) instrumentai; 5) personalijos; 6) įrašai; 7) ekspedicijos. Išorinė paieška galima pasirenkant vieną arba iš karto kelis pageidaujamus parametrus. 2010–2012 m. vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Lietuvių tautosakos rankraštynas: fondų skaitmeninimas ir sklaida“ jau sukurtas bazės dizainas, įdiegus grotuvą, atsiras galimybė pasiklausyti seniausių fonduose saugomų įrašų. Sukūrus bendrą paieškos sistemą, Garso ir vaizdo įrašų duomenų bazę numatoma integruoti į strateginę Lietuvių tautosakos rankraštyno duomenų bazę.