LLTILietuvių tautosakos rankraštynas
Garso ir vaizdo įrašų duomenų bazė
Paieška

Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje jau sukaupta per 8,8 tūkst. valandų garso įrašų, kurie įamžinti 117 fonografo volelių (1908–1949), 980 fonografo plokštelių (1935–1949), per 5530 magnetofono juostų (1952–1994), apie 2000 magnetofono kasečių (1971–2011), 225 skaitmeniniuose mini diskeliuose (2000–2007), per 760 kompaktinių plokštelių (2004–2012).

1908–1912 m. Lietuvių mokslo draugijos narys Eduardas Volteris ir jos pirmininkas Jonas Basanavičius, važinėdami po Lietuvos kaimus, į fonografo volelius pirmą kartą įrašė lietuvių liaudies dainas, skudučiais ir dūdmaišiu atliekamas melodijas. Lietuvos nepriklausomybės metais Kaune įkurtoje Komisijoje tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti (1934–1935), o kiek vėliau ir Lietuvių tautosakos archyve (1935–1939), įsigijus stacionarų fonografo aparatą, tautosakos kūrinius imta įrašinėti į plokšteles. Įrašais rūpinęsis Zenonas Slaviūnas plokštelėse užfiksavo vertingų sutartinių giedojimo, ragų ir skudučių pūtimo, senovinio vienbalsio dainavimo ir kitų pavyzdžių. Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios liaudies dainininkų ir pasakotojų repertuaras jau įrašinėjamas į magnetofono juostas, vėliau – į kasetes. Nuo 2000 metų tautosakos ekspedicijose naudojama skaitmeninė įrašymo technika.

2001 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute pradėta ilgalaikė archyvinių garso įrašų išsaugojimo ir leidybos programa. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai parėmus buvo prakalbinti seniausieji fonografo plokštelių ir volelių įrašai. 2003–2007 m. jie publikuoti penkių knygelių su kompaktinėmis plokštelėmis serijoje (parengėjos Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė). Tuo pačiu metu buvo skaitmeninamos magnetofono juostos bei kasetės. Darbai paspartėjo 2006–2009 metais, gavus šiam tikslui papildomą finansavimą iš Lietuvos valstybinio mokslo ir sudijų fondo. Perkeliant garso įrašus į skaitmenines laikmenas, iškilo būtinybė registruoti ir aprašyti atliktą darbą. 2006 m. pradėta kurti Tautosakos garso įrašų duomenų bazė, kurioje imtasi aprašinėti suskaitmenintose juostose įrašytus tautosakos kūrinius, sukurta paieškos sistema. Šiandien galima rasti pirmųjų 1900 archyvinių magnetofono juostų metaduomenis.

2010–2012 m. vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Lietuvių tautosakos rankraštynas: fondų skaitmeninimas ir sklaida“ buvo sukurtas bazės dizainas, sukelti visi Senųjų garso įrašų duomenų bazės aprašai, įdiegtas grotuvas. Dabar Tautosakos garso įrašų duomenų bazėje lankytojai gali išgirsti 6975 fonografo plokštelėse įamžintus autentiškus tautosakos garso pavyzdžius iš įvairių Lietuvos regionų. Pažymėtina, kad čia skelbiami ir į UNESCO reprezentatyvųjį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą įtraukti sutartinių ir instrumentinių polifoninių kūrinių įrašai.

Mieli lankytojai, jei pastebėjote netikslumų ar norite papildyti duomenis, rašykite: irena@llti.lt