Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-LIP-18-43].

Lietuvių patarlių ir priežodžių kartoteka

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Patarlių ir priežodžių kartoteka sukurta 1970–1990 m. prof. Kazio Grigo (1924–2002) iniciatyva. Jis ir kartotekos sistemos autorius. Kartoteką sudarė Ilma Anelauskienė, Aldona Dzetaveckaitė, Virginija Šlėnytė, Lilija Kudirkienė, Laimutė Tidikytė ir kt. Didžiąją kartotekos dalį sudaro iš Lietuvių tautosakos rankraštyno (LTR), taip pat iš Lietuvių mokslo draugijos (LMD) archyvo rinkinių išrašytos patarlės bei priežodžiai – daugiausia gyvosios kalbos, tarmių pavyzdžiai. Taip pat – patarlės bei priežodžiai, rinkti iš senųjų lietuviškų raštų, ankstyvųjų Biblijos vertimų. K. Grigo skaičiavimu, į lietuvių patarlių fondą iš XVII–XVIII a. raštų pateko per 1500 tekstų, iš XIX a. rankraščių ir publikacijų (S. Daukanto, M. Valančiaus, L. Ivinskio, A. Baranausko, M. Slančiausko, A. Šleicherio, V. Kalvaičio ir daugelio kitų, taip pat iš LMD fondų) sukaupta apie 10 000 įrašų. 


Kazys Grigas
1924
–2002

St. Žumbio nuotrauka, saugoma LLTI bibliotekos fototekoje

 

Nemenką kartotekos dalį sudaro patarlės bei priežodžiai iš XX a. spaudinių: grožinės literatūros, mokslo ir publicistikos tekstų. XX a. paskutiniais dešimtmečiais Patarlių bei priežodžių kartotekoje buvo daugiau kaip 200 000 tekstų, tačiau ir po to ji pildyta tautosakinių ekspedicijų, moksleivių rinkinių medžiaga, išrašais iš paskutinių „Lietuvių kalbos žodyno“ tomų, pačių skyriaus darbuotojų nuolat kaupiamais rinkiniais ir t. t. Tam tikrą, santykinai nedidelę, įrašų dalį kartotekoje sudaro populiarūs frazeologizmai bei situaciniai posakiai. 

Patarlių bei priežodžių tekstai (variantai) sisteminėje kartotekoje kiekvienas nurašytas į atskirą kortelę, kiekvienos patarlės variantai sutelkti į vieną vietą – į patarlės tipą. Patarlės/priežodžio tipą sudaro antraštė (populiariausias ar reprezentatyviausias, į svarbiausius rinkinius įtrauktas variantas), pateikta – su retomis išlygomis – bendrinės kalbos formomis (fonetika ir morfologija), ir variantai – visi tos patarlės ar jai giminingų patarlių užrašymai su metrika (užrašymo vieta ir laikas, pateikėjo vardas, pavardė, amžius, užrašytojo pavardė – jei visi šie duomenys fiksuoti užrašytojo). Su metrikos duomenimis kortelėje fiksuojamos ir pateikėjo ar užrašytojo pastabos (jei jų yra), kontekstas, kuriame posakis pavartotas (jeigu jis užrašytojo užfiksuotas). Kai patarlė išrašyta iš spausdinto šaltinio – literatūros ar publicistikos veikalo, specialaus rinkinio, žodyno, periodinio leidinio (taip pat užfiksuota iš radijo ir televizijos laidų, reklamos ir t. t.), šaltinis nurodomas pateikėjo rubrikoje. Jei patarlė iš LTR ar LMD rinkinio yra skelbta, nurodomas leidinys; pakartotinai perspausdintos patarlės į kartoteką taip pat įtraukiamos. Tipai kartotekoje išdėstyti abėcėlės tvarka pagal antraštės atraminio žodžio pirmąją raidę (atraminiu žodžiu laikomas pirmas daiktavardis, jei daiktavardžio nėra, pirmas veiksmažodis, jei nėra veiksmažodžio – pirmas vardažodis ir t. t.). Tą patį atraminį žodį turintys tipai kartotekoje išdėstyti tipo antraščių abėcėlės eile. Tipo lizdą sudarantys patarlių variantai grupuojami pagal atraminį žodį: pirmiausia eina visi variantai, turintys tą patį atraminį žodį, kaip kad tipo antraštė, o kai varianto atraminis žodis kitoks (pvz., tipas Devyni amatai, dešimtas badas, variantai: Devyni talentai, dešimtas badas, Visus darbus dirba, visus badus kentės), jis nurodomas atskiru skirtuku, ir šie variantai išdėstomi jų atraminių žodžių abėcėlės tvarka. Kai sisteminiu principu formuojant tipą patarlė perkeliama kitur, kartotekoje toje vietoje, kur, laikantis abėcėlės tvarkos, ši patarlė turėtų būti, yra palikta nuoroda (pvz.: Devyni talentai… Žr.: Devyni amatai…).