A. R. Niemis buvo vienas svarbiausių lietuvių tautosakos tyrinėtojų iš Suomijos. Keliaudamas po Šiaurės Lietuvą – Vabalninko, Biržų, Papilio, Kupiškio apylinkes – ir Dzūkiją jis užrašė gausybę lietuvių liaudies dainų, tyrinėjo vietos tradicijas ir rinko tautosakos medžiagą. Savo kelionių ataskaitose tyrinėtojas su ypatinga šiluma prisiminė sutiktus žmones ir dainomis turtingus Lietuvos kaimus.

 

Apie savo kelionę po Šiaurės Lietuvą ir Svilių kaime įsigytas kankles A. R. Niemis 1910–1911 m. veiklos ataskaitoje rašė:

„Pirmiausia per Paįstrio, Pumpėnų ir Kupreliškio parapijas nuvykau į Kupiškį. Šitoje kelionėje truputį dainų užrašiau Pumpėnuose, tačiau ypač iš vienos Kupreliškio moters, kuri turėjo nepaprastą atmintį ir daug mokėjo dainų. Apie 40 dainų užrašiau per vieną dieną į knygą. Iš jų pastebėjau, kad patekau į geresnį dainų kraštą, kurio taip lengvai nereikėtų palikti. Nusprendžiau iš Kupiškio grįžti atgal, nors truputį kitais keliais. Vabalninko pastoriaus Kemėšio lydimas, nuvykau į jo parapiją ir greitai pastebėjau, jog mano atvykta į nepaprastai gerą dainų kraštą. Tiesa, senoji daina ir čia turėjo pasukti nauju keliu, tačiau nutolusiuose kaimuose, pvz., Sviliuose, dar klestėjo senoji daina. Iš mano atminties neblėsta nuoširdus susitikimas su senąja daina minėtame kaime. Gavęs į talką vieną moksleivį, kruopščiai rinkau dainas dvi savaites. Taip pat iš mano aptiktų tame valsčiuje rankraščių nurašinėjau senąsias dainas; daugiausia juose buvo naujųjų dainų. Svilių kaime taip pat nupirkau kankles, kurias paskui padovanojau Suomių literatūros draugijai.“ (Aukusti Robert Niemi, „Rosenbergo komandiruotpinigių panaudojimo 1910.05.01–1911.05.01 ataskaita“, in: Aukusti Robert Niemi. Lituanistiniai raštai, sudarė ir vertė Stasys Skrodenis, p. 689)

 

Daugiau nei šimtmetį Suomijos literatūros draugijoje saugotos kanklės į Lietuvą sugrįžo 2025 m. rugsėjį. Prezidento Gitano Nausėdos ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės apsilankymo Helsinkyje metu ši išskirtinė vertybė buvo padovanota Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui. Sugrįžusios į Lietuvą, kanklės pirmiausia buvo eksponuojamos Institute, o dabar, minint Kanklių metus, jas gali išvysti Biržų krašto muziejaus „Sėla“ lankytojai. Kanklės Biržuose bus iki 2027 m. birželio.

 

Biržų krašto muziejaus „Sėla“ nuotrauka.