LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
LLTI
Jurgis Dovydaitis – žymiausias XX a. tautosakos rinkėjas

 
Lietuvos liaudies buities muziejaus nuotrauka (1928 m.), LIMIS

 Jurgis Dovydaitis gimė 1907 spalio 19 d. Runkiuose, Višakio Rūdos valsčiuje, mirė 2001 rugpjūčio 25 d. Vilniuje. (Jo vyresnysis brolis Pranas Dovydaitis buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius). Visą gyvenimą paskyrė kraštotyrai ir etnografijai, surinko itin gausią ir vertingą tautosakos kolekciją, Lietuvių kalbos žodyno kartotekai išrašė apie 17 000 žodžių. Tautosaka susidomėjo dar būdamas gimnazistas, 1924 m. sudarė savo gimtojo kaimo tautosakos rinkinį, o 1929 m. jau dalijosi patirtimi knygelėje Tautosakos rinkėjo darbas. 1934 m. ėmė rašyti straipsnius kraštotyros žurnalui Gimtasai kraštas. Juose aprašė savo kelionių įspūdžius – Lietuvos kaimo gyvenimo realijas, susitikimus ir pokalbius su kaimo žmonėmis, pasirinktą darbo metodiką ir savąją kelionių filosofiją:

 „Rodos, akmenuotas kelias, vis nauja būsena, nemalonumai turėjo mus, keleivius, nuvarginti. Tačiau grįžusių keleivių nuotaika visai priešinga. Visų akys, veidai švyti jaunystės energija. [...] Juo toliau keliavai, juo daugiau pajutai tėvynės grožio. Kas žingsnis pastebėjai, kaip daug dirbo amžiai tau, kad tu gyventum. [...] Tu linksmas ir laimingas buvai, nors dažnai gal tekdavo vietoj patogių pietų pasitenkinti ir šaltinio vandeniu ir duona. [...] Iš akių nepasislėpė pakelės vaizdai, neliko kurčia tavo siela pakelės žmonėms, kurie tave parėmė, aprūpino“ (Kelionės reikšmė. Gimtasai kraštas, 1934, Nr. 3–4). 

1935 m. J. Dovydaitis įstojo į universitetą, toliau rinko tautosaką ir siuntė Lietuvių tautosakos archyvui, puoselėjo lietuvybę ir skleidė gimtojo krašto pažinimo svarbą. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, 1941 m. jo brolis Pranas buvo ištremtas, o 1942 m. įkalintas Sverdlovsko kalėjime ir sušaudytas. Jurgis išvengė represijų, tačiau iš entuziastingo kraštotyrininko turėjo tapti „tyliuoju rezistentu“. Okupacijos metais jis mokytojavo, dėstė ir toliau užrašinėjo tautosaką (1960 m. pradėjo įrašinėti į magnetofono juostas), ekspedicijose užtrukdavo po kelias savaites. 

Pasak Liberto Klimkos, J. Dovydaitis „negaišuodavo laiko ekspedicijose, keldavosi anksčiausiai, grįždavo vėliausiai. Nelaukdavo nuvežamas į atokesnį kaimą, sodybą. Kitiems kraštotyrininkams ten apsilankius, paaiškėdavo, kad Dovydaičio čia jau būta. Užėjęs į sodybą, be ilgų įžangų ar prisistatymų klausdavo mokančių pasakų, dainų, kitos tautosakos, – jo garbus amžius leido nepaisyti „susipažinimo etiketo“. Taupydavo net valgymui skirtą laiką, kuprinėje nešiodamasis puodelį. Ir nesivaržydamas paprašydavo į jį pripilti ką tik pamelžto pieno. Ilgėliau apsistodavo tik pas iš seniau pažįstamus, dažniausiai išskirtinius pateikėjus. Nešinas griozdišku magnetofonu, pėsčiomis apėjo visą Lietuvą, turbūt ir ne vieną kartą...“ (iš bukleto „Jurgiui Dovydaičiui – 100“, LLTI, 2007).

J. Dovydaičiui pavyko aptikti retesnių tautosakos kūrinių bei mažiau žinomų tautosakos žanrų. Vienas tokių – jo vadintos „dainuojamos pasakos“, kurios buvo sudėtos  į knygą Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamais intarpais (1957), vėliau buvo išleisti dar keli jų rinkiniai. Didžiulė vertybė ir jo paliktos fotografijos: nepriklausomos Lietuvos vaizdai įamžinti stiklo negatyvuose (261 vnt.) o pokario vaizdai – juostelėse (800 negatyvų). Nuotraukose daug etnografinių detalių, trobesių, audinių, drožinių, liaudies dainininkai ir pasakotojai dažniausiai nufotografuoti prie savo namų: atsistoję prie durų ar lango, gėlių darželyje arba sode, prie kiemo vartų. 


J. Dovydaitis užrašinėja tautosaką Nidoje (1935 m.), LTRFt 2762

 

1998 m. jis visą savo asmeninį tautosakos archyvą – 350 sąsiuvinių, 45 stambius teminius rinkinius, skirtus tam tikrų vietovių ar regionų tautosakai (iš viso apie 140 000 vienetų įvairių žanrų tautosakos kūrinių), 1243 magnetinių juostų (106 500 kūrinių), 800 foto juostelių, didelį pluoštą Broniaus Uginčiaus iššifruotų dainų melodijų ir kt. medžiagos – padovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynui. 

1991 m. J. Dovydaičiui įteikta šiaurės Lietuvos tautosakos užrašinėtojo Mato Slančiausko premija. Tuomet Norbertas Vėlius pripažino, jog „šiandien Lietuvos kraštotyros, tautosakos labui nuveikusio daugiau, negu šis garbingas, drąsiai galima sakyti, patriarchas – tikrai nėra“ (Liaudies kultūra, 1991, Nr. 2). 1994 metais tautosakininko darbas pagerbtas ir valstybine Jono Basanavičiaus premija, 1999 m. režisierius Algirdas Tarvydas įamžino J. Dovydaitį dokumentiniame filme Palikimas. Palydint į paskutinę kelionę, pasak Irenos Seliukaitės, suvokta, jog „Jurgis liks nepralenktu ir nepralenkiamu mūsų dvasinės kultūros faktų rinkėju“ (Liaudies kultūra, 2001, Nr. 5). 

 2007 m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute paminėtas žymiausio XX a. tautosakos rinkėjo 100-metis. Ta proga išleistas bukletas Jurgiui Dovydaičiui – 100. Rankraščiuose ir fotografijose įamžintas Lietuvos gyvenimas. Pagerbiant jo atminimą, Kazlų Rūdos viešajai bibliotekai suteiktas Jurgio Dovydaičio vardas. 

 Austė Nakienė

JURGIO DOVYDAIČIO KRAŠTOTYROS IR TAUTOSAKOS PUBLIKACIJOS

Jurgis Dovydaitis. Tautosakos rinkėjo darbas. Kaunas: Spaudos fondas, 1929, 63 p. 

Jurgis Dovydaitis. Iš tautosakininko dienyno.  Gimtasai kraštas, 1934, Nr. 2., p. 88–92; 1935, Nr. 2, p. 305–309; 1935, Nr. 3–4, p. 379–382. 

Dainos. Jurgio Dovydaičio surinktos, skiriamos mokykloms. Kaunas: VDU hum. mokslų f-tas, 1930, 387 p.

Keliaukime po gimtąjį kraštą. Parengė K. Dineika ir J. Dovydaitis. Kaunas: Kūno kultūros rūmai, 1935, 111 p.

Užburta karalystė: lietuvių liaudies pasakos. [Parengė J. Dovydaitis]. Vilnius: Valst. grož. literatūros l-kla, 1957, 307 p., [2 leid. – 1999].

Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamais intarpais. Užrašė ir paruošė J. Dovydaitis. Vilnius: Valst. grož. literatūros l-kla, 1957, 350 p. 

Saulės vaduotojas: lietuvių liaudies pasaka [Užrašyta J. Dovydaičio 1955 m. Salake iš Jono Skurkos]. Vaikams pasekė Aldona Liobytė, iliustravo Albina Makūnaitė. Valst. grož. literatūros l-kla, 1959, 32 p., [2 leid. – 1972, 3 leid. – 1976, 4 leid. – 1997]. 

Senelių pasakos. Užrašė Jurgis Dovydaitis, paruošė Norbertas Vėlius, iliustravo Aspazija Surgailienė.  1972, 189 p.

Paukšteliai gieda: lietuvių liaudies dainelės. Užrašė J. Dovydaitis, melodijas iššifravo Bronius Uginčius, iliustravo Laima Prialgauskaitė. Vilnius: Vaga, 1985,  33 p.

Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais. Surinko ir parengė J. Dovydaitis, melodijas parengė Zofija Puteikienė. Vilnius: Vaga, 1987, 518 p.

Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais. Surinko ir parengė J. Dovydaitis. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 1997, 350 p. 

Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais. Surinko J. Dovydaitis, sudarė Kostas Aleksynas, melodijas parengė Vaclovas Juodpusis. Vilnius: Lietuvos rašytojų s-gos l-kla, 2000, 445 p.

Jurgis Dovydaitis. Suvalkiečių tautosaka. Sudarė ir parengė Jaunius Vylius. Marijampolė, 2007, 111 p.