Lietuvių tautosakos archyvas kviečia jau į 31-ąjį Liaudiškojo pamaldumo seminarą „Nuo daraktorių iki davatkų: pranciškonai pasauliečiai Lietuvoje", kuris vyks spalio 14 d. 16 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (Antakalnio g. 6, Vilnius) centrinių rūmų I a. salėje. Seminaras bus transliuojamas ir Zoom platformoje. 

Pranešėja - dr. Modesta Liugaitė-Černiauskienė, moderatorė - Gražina Kadžytė.

Pranciškonų istorija Lietuvoje mena laikus dar prieš lietuvių krikštą, nors ji anaiptol nėra tolydi. Šv. Pranciškaus brolių pastangas apaštalauti mūsų krašte žymėjo kankinystė, marų ir karų sunkmečiai, įvairūs kiti pertrūkiai, vis dėlto jos kaskart būdavo atnaujinamos. Iš aplink vienuolynus besibūrusių pasauliečių kai kurie stojo į Trečiąjį, arba pranciškonų pasauliečių, ordiną. Tretininkų gyvensena atspindėjo pačias įvairiausias sekimo šv. Pranciškaus idealu formas. Iš pradžių jais neretai tapdavo kilmingieji (pavyzdžiui, Trakų kunigaikščio Martyno Goštauto sesuo Aleksandra), vienuolijų fundatoriai ir geradariai, uolesni tikintieji iš kitų luomų. Spaudos draudimo metais nemaža tretininkų buvo knygnešiai, daraktoriai, nekalbant apie vadinamųjų davatkynų įnames. Pirmasis jiems skirtas vadovėlis, išleistas 1864 m. vysk. Motiejaus Valančiaus, vadinosi Dawatku kninga arba Istatimas ir Małdas isirasziusiuju i tretii zokana S. Prąnciszkaus. Tretininkai gynė nuo uždarymo bažnyčias (pvz., Kražių), traukdavo į piligrimines keliones, priimdavo elgetaujančius, užsiimdavo labdaringa veikla, lankė kalinius, slaugė ligonius, dirbo prieglaudose ir pan. Pirmosios Nepriklausomybės laikotarpiu tik retoje parapijoje neveikė tretininkų, buvusių kunigų „dešiniąja ranka“, brolija. Pranciškonų pasauliečių fenomenas Lietuvoje nėra vien atskira grynojo pamaldumo tradicija, atspindinti sekimą regula, bet yra persipynusi su įvairiomis kultūrinio aktyvumo apraiškomis.

Prisijungimo nuoroda per Zoom: https://us02web.zoom.us/j/82466077692?pwd=KkaTu2Un48BwvoPs5H6bPNvIgJLJg6.1 

Meeting ID: 824 6607 7692
Passcode: 223929