2019 m. pabaigoje, Kinijos Uhano mieste pirmą sykį užfiksuota ir po visą pasaulį netrukusi paplisti Covid-19 pandemija tapo didžiuliu išbandymu žmonijai. Kasdien augantis užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičius, vakcinos nebuvimas, apsaugos priemonių trūkumas, daugelyje šalių įvestas karantinas, skaudžios ekonominės pastarojo pasekmės ir kiti veiksniai daro įtaką žmogaus psichinei savijautai, kuri atsispindi šiuolaikiniame folklore.
Internetinėje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose sklandantį pandemijos folklorą galima skirstyti į komiškąjį ir rimtąjį. Prie pirmojo priskirtini anekdotai („Ačiū koronavirusui – vaikai pagaliau suprato, kad reikia plauti rankas. 😊 Gal koks kitas virusas išmokys kambarį tvarkyti? 😊“), taip pat komiški paveikslėliai arba memai (angl. memes) bei komiksai, pavyzdžiui:
Rimtąjį folklorą sudaro šiuolaikinės etiologinės sakmės apie viruso kilmę (tai, ką dabar vadiname sąmokslo teorijomis), plintančios per marginalinius arba „alternatyvius“ naujienų portalus, taip pat ir socialiniuose tinkluose, garsinamos periferinių nuomonių formuotojų, platinamos tiek per įrašus, tiek per jų komentarus, pavyzdžiui:
Į šią grupę taip pat patenka ir tai, ką galima pavadinti XXI a. liaudies medicina – moksliniais tyrimais nepatvirtinti, bet vieni kitiems rekomenduojami Covid-19 gydymo būdai bei apsauga nuo viruso, pavyzdžiui:
Taip pat prie rimtojo folkloro galima priskirti religija paremtus tikėjimus, liaudiško pamaldumo iniciatyvas ir pan., pavyzdžiui:
Pandemijos folkloras šiuo metu tyrimų tikslais mokslininkų yra fiksuojamas visame pasaulyje, todėl kviečiame prisidėti jį renkant! Sudarytus skaitmeninius rinkinius (į aplanką sudėtus, sunumeruotus ir su 7zip ar WinRAR programomis suspaustus failus – paveiksliukus, ekranų kopijas, Word failus) siųskite tiesiogiai arba per WeTransfer platformą adresu tautosakosarchyvas@llti.lt.
Parengė Asta Skujytė-Razmienė