DARIAH – jau daugiau nei dešimtmetį veikianti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra, kurios misija – įgalinti tyrėjų bendruomenes naudotis skaitmeniniais metodais kuriant, bendradarbiaujant ir dalijantis žiniomis apie kultūrą ir visuomenę. Šiuo metu DARIAH vienija 24 nares Europos Sąjungos šalyse ir palaiko ryšius su 18 partnerių ne narėse valstybėse.

„Džiaugiuosi, kad DARIAH EU tinklas plečiasi ir jo dalimi tampa Lietuvos institucijos – LLTI ir VU. Tapimas DARIAH Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) bendradarbiaujančiu partneriu LLTI suteikia galimybę dalintis sukaupta patirtimi, įgyti naujų skaitmeninės humanitarikos žinių bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais. Tikiuosi, kad LLTI aktyviai įsitrauks į mokslininkų darbo grupes, bendrus tarptautinius projektus, suburs literatūros ir tautosakos archyvus skaitmeninančias ir tiriančias institucijas Lietuvoje ir prisidės prie DARIAH EU misijos įgyvendinimo“,– sako LLTI vadovė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

„Šis bendradarbiavimas ne tik leis atnaujinti tyrimų metodologijas, plėtoti skaitmeninę infrastruktūrą ir įsitraukti į tarptautinius projektus, bet ir, kas svarbiausia, padės telkti skaitmeninės humanitarikos bendruomenę, gebančią reaguoti į šiuolaikinio skaitmeninio pasaulio iššūkius ir tendencijas“, – teigia viena iš DARIAH koordinatorių Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dr. Karolina Bagdonė.

 

 

LLTI yra valstybinis mokslinių tyrimų institutas, vykdantis ilgalaikes fundamentinių ir taikomųjų tyrimų programas – nuo senosios Lietuvos literatūros, folkloro ir mitologijos iki moderniosios bei šiuolaikinės literatūros ir folkloro procesų analizės. Institutas tęsia akademines tradicijas, siekiančias 1907 m., ir veikia kaip modernus tyrimų centras bei nacionalinio kultūros paveldo institucija. Institute veikia stipri akademinė leidykla ir reikšmingas literatūros bei tautosakos archyvų skaitmeninimo centras, dirba daug aukštos kvalifikacijos tyrėjų, vykdomos dvi filologijos ir etnologijos studijų doktorantūros programos.

Institutas turi unikalią tyrimų infrastruktūrą, apimančią didžiausią ir seniausią pasaulyje Lietuvių tautosakos archyvą, Lietuvos literatūros rankraščių archyvą, skaitmenines archyvinių medžiagų duomenų bazes ir istorines Vileišių rūmų patalpas – nacionalinę atminties vietą. Kai kurios instituto archyvinės kolekcijos įtrauktos į UNESCO „Pasaulio atminties“ paveldo sąrašą.

 

Institute daugybę metų vykdomi nuoseklūs skaitmeninimo darbai – nuo literatūros ir tautosakos rinkinių iki tyrimų duomenų bazių – tiesiogiai atliepia Instituto misiją saugoti ir skleisti lituanistinį paveldą bei stiprinti kultūrinį tapatumą. Prisijungimas prie DARIAH-EU leis šias pastangas dar labiau išplėsti ir integruoti Lietuvos lituanistikos išteklius į Europos mokslo erdvę.

 

Daugiau nei prieš 20 metų LLTI kartu su partneriais Lietuvoje pradėjo kurti Lituanistikos paveldo informacinę sistemą „Aruodai“, kuri tapo tvirtu pagrindu šiandien veikiančiai ir didelio mokslininkų, menininkų bei plačiosios visuomenės dėmesio sulaukiančiai Tautosakos rankraštyno duomenų bazei. Joje skelbiami suskaitmeninti Lietuvių tautosakos archyvo rankraščiai, garso įrašai ir nuotraukos nuo XX amžiaus pradžios, taip pat vėlesnių laikotarpių vaizdo įrašai.

 

Remiantis archyvo šaltiniais sukurti ir plačiai naudojami kiti elektroniniai ištekliai – A. R. Niemio lietuvių tautosakos rinkinių ir garso įrašų paveldas, Jono Basanavičiaus bibliotekos pagrindu sukurtas „Knygadvaris“, elektroniniai sąvadai ir kiti suskaitmeninti teminiai šaltiniai, skirti mįslėms, priežodžiams, sutartinėms, pasakoms, pasakojamajai tautosakai, liaudies tikėjimams ir pokario partizanų dainoms. Čia pat kuriami ir lietuvių literatūrą pristatantys bei plačiau atveriantys ištekliai – tokie kaip Balio Sruogos archyvas (1911–1947), www.šaltiniai.info, taip pat daugybė proginių ir tematinių elektroninių leidinių bei atvirųjų prieigų.

 

Kaip pastebi Lietuvių tautosakos archyvo vadovė dr. Greta Petruškevičienė, daugelis šių projektų buvo įgyvendinti glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto mokslininkais ir IT specialistais, todėl itin džiugu, kad visa ši sukaupta patirtis ir sukurti ištekliai bus atveriami Europos tyrėjų bendruomenei. Kartu tai proga giliau pažinti skaitmeninę humanitariką, jos suteikiamus privalumus ir iššūkius.

 

„Labai džiaugiamės, kad LLTI ir Vilniaus universitetas prisijungė prie DARIAH-EU kaip bendradarbiaujantys partneriai“, – sakė Edwardas Pinot Gray, DARIAH nacionalinis koordinatorius. – „Tai ne tik svarbus žingsnis plečiant DARIAH tinklą, bet svarbu ir tai, kad mūsų kolegos iš Lietuvos į bendrą infrastruktūrą atsineša konkrečią patirtį ir praktinius įrankius. Tikiuosi glaudaus bendradarbiavimo su LLTI ir Vilniaus universiteto kolegomis, siekiant į DARIAH veiklas įtraukti Lietuvos menų ir humanitarinių mokslų tyrėjus, ir tikimės, kad ateityje jie taps visateisiais DARIAH nariais“.