LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
LLTI
2024-01-05
Dr. Rūtai Žarskienei atminti
 

 

                                                                                    Etnomuzikologė Rūta Žarskienė 2021 m. Manto Bučnio nuotrauka

 

2024 metų sausio 6 d. ilgametė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja, instrumentinės liaudies muzikos tyrėja Rūta Žarskienė (1964–2023) būtų šventusi 60-metį. Tačiau ji, visuomet draugiška, veikli, darbšti, per anksti mus paliko, todėl šiemet Trijų išminčių diena bus liūdna. Lietuvių tautosakos archyvo bendradarbiai, folkloro ansamblio „Dijūta“ nariai,  parapijiečiai, draugai ir bendraminčiai kviečiami uždegti žvakelę ir pagerbti jos atminimą amžino poilsio vietoje Antakalnio kapinėse.
 
Palydėdami mylimą Rūtą, o taip pat ir dalindamiesi prisiminimais 2023 m. spalio mėnesį vykusiame atminimo renginyje, susirinkusieji prisiminė ją buvus įvairiapusę asmenybę. Ją domino daugelis dalykų: smuikavimas ir skudučiavimas, Lietuvių mokslo draugijos rankraščiai,  fonografo įrašai,  etnomuzikologijos ir folkloristikos pradininkų  A. Sabaliausko, Z. Slaviūno, S. Paliulio, J. Balio veikla, lietuvių išeivių išsaugotos tradicijos, liaudiškas pamaldumas, varinių pučiamųjų instrumentų ansamblių muzikavimas Žemaitijoje, profesionaliosios ir liaudies muzikos sąsajos ir kt. Ji išliko atmintyje kaip rūpestinga mama, įdomi pašnekovė, aistringa keliautoja, daugybės folkloro rinkimo ekspedicijų dalyvė, šokėja ir giesmininkė.
 
Etnomuzikologė buvo tarptautinių organizacijų ESEM (European Seminar in Ethnomusicology)  ir ICTM (International Council for Traditional Music) narė. 2023 m. pavasarį, jau sunkiai sirgdama, ji nuotoliniu būdu skaitė pranešimą „The Lithuanian Diaspora Brass Bands in the USA“ Šri Lankoje vykusiame ICTM Muzikos instrumentų tyrimų grupės 24-jame simpoziume, rengė spaudai tos pačios temos straipsnį.
 
Pastaraisiais metais Rūta Žarskienė rašė monografiją, kurioje aprėpė varinių  pučiamųjų instrumentų orkestrų gyvavimą Lietuvos aukštojoje kultūroje, o vėliau ir tradicinėje kultūroje nuo Baroko epochos iki šių dienų. Joje aprašė pučiamųjų orkestrų paplitimą per kariuomenę, dvarų ir vyskupijų centrų muzikinę kultūrą, jų svarbą Lietuvos kaimų ir miestelių muzikiniame kultūriniame gyvenime ir įtaką liaudiškajai pamaldumo tradicijai (dalyvaujant bažnytinėse šventėse, Kryžiaus kelio apėjimo rituale ir pan.). Šiuo metu ši knyga yra rengiama leidybai.
 
Rūtos Žarskienės mokslinis palikimas gausus ir įdomus. Todėl jubiliejaus proga kviečiame nepamiršti šios puikios tyrėjos, skaityti jos paskelbtus mokslo darbus.
 
 
 
 Austė Nakienė
 
 

Dr. Rūtos Žarskienės mokslinių darbų sąrašas:

 

Studija

Skudučiai ir jų giminaičiai: Lyginamieji tyrimai. Vilnius: žurnalo „Visuomenė“ redakcija, 1993, 72 p.

Monografija

 

Skudučiavimas šiaurės rytų Europoje. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, 212 p.

 

Moksliniai straipsniai: 

  1. Rūta Žarskienė. Pučiamųjų instrumentų ansambliai tradicinėse žemaitiškose vestuvėse kaip šaunumo, garbingumo, turtingumo simbolisLietuvos muzikologija, t. 23, p. 149–161.
  2. The Structure of Brass Ensembles in Lithuania: Tradition or Pragmatism? Playing Multipart Music: Solo and Ensemble Traditions in Europe. [European Voices IV], Ulrich Morgenstern, Ardian Ahmedaja (Eds.). Wien-Koln, 2022, p. 269-285.
  3. Lithuanian Folksongs in America Recorded by Jonas Balys in 1949–1951. Lituanus. The Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences, Vol. 68: 1, Spring 2022, p. 53–66 (bendraautorė Austė Nakienė).
  4. Lietuvių emigrantų JAV pučiamųjų instrumentų orkestrai ir tautinis judėjimasTautosakos darbai / Folklore Studies, t. 60, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022, p. 41-59.
  5. Laidotuvių repertuaras ir paribių gyventojų tapatybė: Raseinių rajono atvejis. Lietuvos muzikologija / Lithuanian musicology, t. 20. Vilnius: LMTA, 2019, p. 178–187.
  6. Ryšys su tėvyne Jono Balio užrašytose JAV lietuvių emigrantų dainose. Būdas, 2019, Nr. 6, p. 7–20 (bendraautorė Austė Nakienė).
  7. JAV lietuvių tautosaka: dainos primindavusios gimtinę / Lithuanian Folklore in the USA: Songs Reminiscent of the Homeland. Lietuvių dainos Amerikoje, įrašytos Jono Balio (1949–1951) / Lithuanian Folksongs in America  Recorded by Jonas Balys (1949–1951). Sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 11–46 (bendraautorė Austė Nakienė).
  8. Balsas truba swieta judins ir numirusius pabudins. Malda su pučiamaisiais instrumentais liaudiško pamaldumo tradicijoje. Tautosakos darbai, t. 55. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2018, p. 177–197. 
  9. Brass Ensembles and Brass Bands in the Traditional Culture of Samogitia Region, Lithuania. Łódzkie Studia Etnograficzne, Vol. 57 (2018): Muzyka, p. 95–116. 
  10. Music-making and Folk Piety in Lithuania. Continuity and Change in Performing the Walking of the Stations of the Cross. PULS – journal for ethnomusicology and ethnochoreology, No. 2, 2017. Edited by Ingrid Åkesson and Karin L Eriksson. 
  11. Sounds of Brass Instruments: Functionality, Aesthetics, Meaning. SIMP – Studia instrumentoru musicae popularis, vol. V (New series). Edited by Gisa Jänichen. Münster: MV-Wissenschaft, 2017, p. 483-500.
  12. “We’ve never performed Kalnai”: regional peculiarities of the brass band tradition in Lithuania. Towards a Typology of Traditional Music / K otázkám typologie tradiční hudby. Eds. Lubomír Tyllner, Ondřej Skovajsa, Hana Vaňková. Praha: Etnologický ústav Akademie věd České republiky, 2017, p.
  13. Folkloro ansamblio „Linago“ ekspedicijų pėdomis. Tautosakos darbai, t. 54. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2017, p. 245–250.
  14. Nuo Lietuvių mokslo draugijos iki Lietuvių tautosakos rankraštyno: LMD tautosakos rankraščių ir garso įrašų kolekcijos. Liaudies kultūra, 2016 nr. 6, p. 14–26.
  15.  Tradicinis skudučiavimas šiaurės rytų Lietuvoje ir Biržų krašteLietuvos lokaliniai tyrimai (www.llt.lt) / Etnologija LLT:2016-4/58-251/EL.
  16. Muzikavimas atlaiduose arba Barokas XX–XXI amžiujeTautosakos darbai, t. XLIX, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015, p. 145–170. 
  17. Žemaitijos atlaidų ir kitų bažnytinių švenčių muzikavimo tradicijosActa humanitarica universitata Saulensis, t. 21, Šiauliai, 2015, p. 198–218.
  18. Dūdmaišis Lietuvoje. Lietuvių liaudies instrumentinė muzika: muzika dūdmaišiui, Vilnius: Lietuvos liaudies kultūros centras, 2014, p. 5–13.
  19. Народные духовые оркестры как феномен европейской музыкальной культуры населения сельских местностей Литвы. Kultūras studijas / Cultural Studies, VI. Mūzika literatūrā un kultūrā / Music in Literature and Culture. Daugavpils universitātes: Akadēmiskais apgāds “Saule”, 2014, p. 39–50.
  20. The role of brass bands in funeral rituals of Samogitia. – Studija instrumentorum musicae popularis, Vol. III (New series). Edited by Gisa Jänichen, Verlagshaus Monsenstwein und Vannerdat OHG Münster, 2013, p. 387–402.
  21. Pučiamųjų instrumentų orkestrai Žemaitijos etninėje kultūroje. Žemaičių kultūros savastys, II: Epochų jungtys. Sudarė V. Jocys, Vilnius: Šilalės kraštiečių draugija, 2013, p. 79–90. 
  22. Bagpipe in LithuaniaMūzikas zinātne šodien: pastāvīgais un mainīgais. Zinātnisko rakstu krājums, V, Daugavpils universitātes: Akadēmiskais apgāds “Saule”, 2013, p. 50–70.
  23. The Tuning of the Lithuanian Skudučiai. Music and Technologies, edited by Darius Kučinskas and Stephen Davismoon, Cambrige scholars publishing, 2013, p. 127–144 (bendraautorius R. Ambrazevičius). Tas pats straipsnis paskelbtas ir La musique et ses instruments / Music and its instruments. Edited by Michèle Castellengo, Hugues Genevois. Paris: Delatour France, 2013, p. 271–281.
  24. The Origin, Development and Disappearance of Tradition: Brass Bands in Lithuania. Musical Traditions. Discovery, Inquiry, Interpretation and Application. XXVI European Seminar in Ethnomusicology, edired by Pál Richter, Budapest, 2012, p. 152–166.
  25. Instrumentinė muzika kaip kultūrinės regioninės atminties raiška. Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti, [kolektyvinė monografija, moksl. red. Bronė Stundžienė]. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 371–392.
  26. Eduardo Volterio lietuvių tautosakos įrašai (1908–1909), juose įamžintas senovinis dainavimas ir muzikavimas. Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai, saugomi Berlyno fonogramų archyve (1908–1909). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011, p. 33–81 (bendraautorė A. Nakienė). 
  27. SkudučiavimasLietuvos tapatybė. Lietuvos etnologijos ir antropologijos enciklopedija, sudarė Vida Savoniakaitė, Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 363–365.  
  28. Užmirštieji muzikos instrumentai: dūdmaišis ir LietuvaTautosakos darbai, t. XLII. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011, p. 194–222. 
  29. Muzika ir muzikantai tradicinėse rytų aukštaičių vestuvėseTautosakos darbai, t. XXXIX,Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010,p. 274–279. (straipsnis-recenzija) 
  30. Dzūkijos instrumentinis muzikavimas: Veisiejų-Lazdijų krašto tyrimaiLiaudies kultūra, 2010, Nr. 1, p. 34–42. 
  31. Lietuvių tautosakos rankraštynas: kaupimas, sisteminimas, skaitmeninimasRes Humanitariae, t. VII, Klaipėda: KU, 2010, p. 183–197 (bendraautorė A. Nakienė). 
  32. Iš populiariosios muzikos į folklorą: vienos dainos istorijaTautosakos darbai,  t. XXXIX.Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010,  p. 167–185.
  33. Historical Sound Sources: What Do The Oldest Recordings of Skudučiai Tell Us? Historical Sound Sources and Source Criticism, edited by Susanne Ziegler. Stokholm: Svensk vsarkiv, 2010, p. 191–204. 
  34. Pučiamųjų instrumentų orkestrai tradicinėje Lietuvos kultūroje: nuo didikų rūmų iki sodžiausTautosakos darbai, t. XXXVIII. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009,p. 149–168.  
  35. Lauko tyrimuose: patirtis iš viso pasaulioTautosakos darbai, t. XXXVI. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008, p. 316–320 (straipsnis-recenzija).
  36. Litewskie drewniane trąby ragai i daudytės od XVI do XX wieku, Polski Rocznik Muzykologiczny, Warszawa, 2007–2008, p. 97–118 (bendraautorė A. Nakienė). 
  37.  Zenonas Slaviūnas ir lietuvių etninė instrumentinė muzikaTautosakos darbai, t. XXXIII. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007, p. 262–277. Straipsnis perspausdintas Žiemgala, 2013, Nr. 2., p. 6–13.
  38. Regioniniai lietuvių etninės instrumentinės muzikos savitumai. XX a. pirmosios pusės tyrimai, Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos. Vilnius: LII leidykla, 2007, t. 7(16), p. 103–123. 
  39. Žemaitijos instrumentinis muzikavimas ir jo pokyčiaiTautosakos darbai, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007, t. XXXIV, p. 179–193. 
  40. Adolfas Sabaliauskas – pirmasis lietuvių liaudies instrumentinės muzikos tyrinėtojasLietuvos katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, 2005, t. 19, kn. 2, p. 697–709. Žiemgala, 2015, Nr. 1, p. 37–42. Straipsnis perspausdintas ir Žiemgala, 2015, Nr. 1, p. 37–42. 
  41. Lietuvių etninės muzikos atlikėjas: įvaizdis ir tradicijaTautosakos darbai, t. XXX. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, p. 112–121.
  42. Rites of Women and Music Making in Northeastern Europe: Multi-Pipe Whistles Case. Traditional Music and Research in the Baltic Area: New Approaches in Ethnomusicology, edited by R. Astrauskas, Vilnius: Lithuanian Academy of Music and Theatre, 2005, p. 222–230.
  43. The Makers and Performers of Multi-Pipe Whistles in Northeastern Europe: Are They Males or Females? Studia Instrumentorum Musicae Popularis, 2004, vol. 12, p. 99–108. 
  44.  Darna instrumentiniame muzikavime ir jos suvokimasTautosakos darbai, t. XX(XXVII) Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 116–124.
  45. Instrumentinio muzikavimo tradicija ir jos kaita: nuo skudučių iki lūpinės armonikėlės. Tautosakos darbai, t. XVIII(XXV). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003, p. 71–80.
  46. Archive Recordings of Lithuanian Folk Instrumental Music. Music Archiving in the World, edited by Gabriele Berlin and Artur Simon, Berlin: VWB, 2002, p. 444–452.
  47. Playing Multi-Pipe Whistles of Northeastern Europe: Phenomenon of Collective Musical Performance. Studia Musicologica Academiae Scientiarum Hungaricae, 2003, vol. 44/1-2, p. 169–180.
  48. Are Multi-pipe Whistles the Relic of Ethnic Relationship in North-eastern Europe? Ethnic Relations and Musical Folklore, edited by R. Astrauskas, Vilnius: Lithuanian Academy of Music, 2002, p. 103–111.
  49. Skudučiavimo ištakos. Darbai ir dienos, 2001, t. 25, p. 39–70.
  50. Skudučiavimas Šiaurės rytų Europoje – totemistinės pasaulėžiūros reliktas? Tiltai: Baltijos regiono muzika, 2001, Nr. 8, p. 72–81.
  51. Tūtavimas kaip skudučiavimo pagrindas. Tautosakos darbai, t. XII(XIX). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2000, p. 72–80.
  52. Šiaurės rytų Europos tautų skudučių tipo instrumentų repertuaras. Lietuvos muzikologija, 2000, Nr. 1, p. 129–140.
  53. Skudučiavimo istoriškumo problemos. Tautosakos darbai, t. IX(XVI). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 177–185.
  54. Stasys Paliulis ir lietuvių folkloristika. Tautosakos darbai, t. VIII(XV). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998, p. 249–262.
  55. Skiemenys ir žodžiai senoviniame skudučiavime. Tautosakos darbai, t. VI–VII (XII–XIV). Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997, p. 98–110.
  56. Skudučiavimo papročiai. Liaudies kultūra, 1996, Nr. 2, p. 39–42.
  57. Baltijos tautų kanklių ornamentika. Liaudies kultūra, 1995, Nr. 2, p. 28–30.

 

Parengti tautosakos šaltiniai: 

 

  1. Lietuvių dainos JAV, įrašytos Elenos Bradūnaitės (1972) / Lithuanian Folksongs in the USA Recorded by Elena Bradūnas (1972). Sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022, 156 p., CD (40 kūrinių).
  2. Lietuvių dainos Amerikoje, įrašytos Jono Balio (1949–1951) / Lithuanian Folksongs in America  Recorded by Jonas Balys (1949–1951). Sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, 151 p., 40 kūrinių įrašai.
  3. Kompaktinė plokštelė Tradicinė Žemaitijos dūdų muzika ir giesmės. Sudarė ir parengė Rūta Žarskienė. Prie knygos Žemaičių kultūros savastys, II: Epochų jungtys, Vilnius, 2013, 19 kūrinių įrašai.
  4. Lietuvių etnografinės muzikos fonogramos 1908–1942 / The Phonograms of Lithuanian Ethnographic Music 1908–1942. Sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007, 133 p., 40 kūrinių įrašai.
  5. Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai (1908–1909), saugomi Berlyno fonogramų archyve / Eduard Wolter’s cylinders recorded in Lithuania (1908–1909), held in the Berlin Phonogramm-Archiv. Parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė, konsultantė Susanne Ziegler. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011, 176 p., 44 kūrinių įrašai.
  6.  Paklausykit manę, jauno bernelio. Jauniaus Vyliaus užrašytos suvalkiečių tautosakos rinktinė. Sudarė Jaunius Vylius. Tekstus parengė Povilas Kriščiūnas, melodijas parengė Aušra Žičkiene ir Rūta Žarskienė, kompaktinę plokštelę sudarė Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011, 436 p.
  7. Dzūkijos dainos ir muzika. 1935–1941 metų fonografo įrašai / Songs and Music from Dzūkija. Phonograph records of 1935–1941.Sudarė ir parengė Austė Nakienė ir Rūta Žarskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005, 126 p., 44 kūrinių įrašai. 
  8. Žemaitijos dainos ir muzika. 1935–1941 metų fonografo įrašai / Songs and Music from Žemaitija. Phonograph records of 1935–1941. Sudarė ir parengė Austė