LIETUVIŲ LITERATŪROS
IR TAUTOSAKOS
INSTITUTAS
LLTI
2021-12-21
Sveikiname kolegę Rūtą Žarskienę su Kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą


 
2021 m. gruodžio 16 dieną etnomuzikologei dr. Rūtai Žarskienei įteikta LR Kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą. Laureatė – ilgametė LLTI Tautosakos archyvo skyriaus darbuotoja (2002–2017 m. vadovavo šiam skyriui). Ji derina šiuolaikinio archyvo kūrimą, kolekcijų skaitmeninimą, mokslo tiriamąją su šviečiamąja veikla: kasmetinės Tautosakos savaitės renginiais, liaudiškajam pamaldumui skirtų seminarų rengimu, viešų paskaitų ir pranešimų skaitymu. Viešumoje gerai matomas ir dar vienas jos veiklos baras – vadovavimas folkloro ansambliui „Dijūta“, parengusiam ne vieną kruopščiai sudarytą ir puikiai atliktą programą. 2011 m. „Dijūtai“ ir jos vadovei už autentiško folkloro perėmimą, sklaidą, aktyvią veiklą buvo suteiktas geriausio Vilniaus m. folkloro ansamblio ir ansamblio vadovo vardas ir „Aukso paukštės“ nominacija. 2019 m. folkloro ansamblis atšventė jubiliejų – savo veiklos 40-metį.
R. Žarskienė daug nusipelnė skaitmenindama, tyrinėdama ir viešindama LLTI saugomas senąsias lietuvių tautosakos kolekcijas. Jos rūpesčiu suskaitmeninta Lietuvių liaudies muzikos fonogramų kolekcija (2007 m. įtraukta į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą) ir Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rankraščių kolekcija (2013 m. įtraukta į „Pasaulio atminties“ registrą). Jos susirašinėjimų dėka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotos lietuvių tautosakos įrašų kopijos iš užsienio archyvų: Berlyno fonogramų archyve saugota Eduardo Volterio įrašų kolekcija (1908–1909) ir Suomių literatūros draugijoje saugota A. R. Niemio įrašų kolekcija (1911–1912). 2013 m. ji iniciavo į JAV emigravusio žymaus tautosakininko dr. Jono Balio kabineto pargabenimą į Lietuvą.
Visų šių vertybių sugrąžinimas nudžiugino ne tik specialistus – apie jas R. Žarskienės vadovaujamo ansamblio dėka sužinojo ir folkloro judėjimo dalyviai. Ypatingo pasisekimo susilaukė „Dijūtos“ programa, kurioje gyvai suskambo Eduardo Volterio įrašytos dainos ir instrumentinė muzika. Daug emocijų sukėlė ir programa „Laiškai iš Amerikos“, sukurta remiantis Jono Balio iš JAV gyvenančių lietuvių užrašyta tautosaka (2014 m. atlikta Pasaulio lietuvių dainų šventės folkloro dienoje ir kitur). Etnomuzikologė yra tarpininkė tarp Lietuvių tautosakos archyvo ir folkloro judėjimo, jos aktyvumo ir kūrybiškumo dėka vertinga archyvinė medžiaga ne kartą pasiekė daugelį besidominčiųjų. R. Žarskienės vadovaujamas ansamblis „Dijūta“ koncertavo pristatant naujai išleistas tautosakos knygas Vilniaus knygų mugėje, festivalyje „Skamba skamba kankliai“, Instituto rengiamoje Spaudos atgavimo paminėjimo šventėje.
2017 m., minint žymaus lietuvių poeto Kazio Bradūno 100-metį, folkloro ansamblis „Dijūta“ pakvietė klausytis Bradūnų šeimoje dainuotų literatūrinių ir senųjų liaudies dainų programos. Tais pačiais metais folkloro ansamblis įrašė ir išleido dvigubą albumą „Dai lakštava lakštuote“ (leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba), kuriame įamžino pastarųjų metų programas. 2018 m. albumas pristatytas koncerte Lietuvos nacionaliniame muziejuje, radijo ir televizijos laidose. 2019 m., minėdamas savo gyvavimo 40-metį, ansamblis pakvietė į jubiliejinį koncertą „Širdis lietuvio turi gana džiaugsmo“ Vilniaus mokytojų namų didžiojoje salėje.
Svarbiausia R. Žarskienės mokslinių tyrimų tema – lietuvių liaudies instrumentinis muzikavimas. Ji yra archajiškų pučiamųjų instrumentų skudučių žinovė – konsultuoja atlikėjus, studentus, doktorantus. Taip pat yra ištyrinėjusi dūdmaišio paplitimą ir repertuarą, iššifravusi šiuo instrumentu atliekamas melodijas iš senųjų garso įrašų. Pastaruoju metu etnomuzikologė daug dėmesio skiria iki šiol mažai tyrinėtai Žemaitijos varinių instrumentų ansamblių ir orkestrų tradicijai, kasmet renka medžiagą, rengia individualius lauko tyrimus. Yra parengusi kompaktinę plokštelę „Tradicinė Žemaitijos dūdų muzika ir giesmės“ (2013), šia tema skaito viešas paskaitas, pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, parašė per 20 mokslo straipsnių. Visus naujausius tyrimus R. Žarskienė ketina apibendrinti rašomoje monografijoje „Pučiamųjų instrumentų ansambliai ir orkestrai tradicinėje Lietuvos kultūroje“.