LTR fonotekoje saugoma gausi ir nuolat pasipildanti magnetofoninių garso įrašų kolekcija (juostos ir kasetės, apie 8500 val.). Pirmieji garso įrašai į magnetofono juostas daryti 1952 m., kai Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje vis dar tęsėsi ginkluotas pasipriešinimas. Dainos buvo svarbi partizaninės tapatybės dalis ir sudėtingą istoriją liudijantys ženklai - jose apdainuoti susidūrimai su Raudonosios armijos daliniais bei stribais, bendražygių žūtys, tėvynės laisvės siekis ir vidiniai išgyvenimai. Dainas kūrė tiek partizanai, tiek jų bendražygiai, kovų amžininkai ir rėmėjai. Dainos plito nuorašais ir iš lūpų į lūpas visoje Lietuvoje. Už tokių dainų atlikimą ir saugojimą grėsė įkalinimas ar tremtis. Vėlesniais sovietinės okupacijos metais, jau nuslopus kovoms, tautosakos rinkėjai negalėjo šių dainų užrašyti, nes sužinojusi Instituto vadovybė už tai būtų atleidusi iš darbo. Tik gerokai vėliau kai kurios dainos slapta pateko į archyvą (pirmieji pokario dainų įrašai daryti 1978 m.). Nepaisant to, kad sovietinės okupacijos metais partizaninio karo atmintis buvo užgniaužta, o patriotinės dainos draudžiamos, iki mūsų dienų išliko daugybė įrašų. Atgimimo metais partizanų dainos imtos dainuoti viešai, pradėta rūpintis jų išsaugojimu ir fiksavimu. Remiantis partizanų pogrindžio leidiniais ir gyvąja atmintimi, buvo parengtas ir išleistas partizanų dainų tomas:

2012–2014 m. LLTI kartu su kitomis mokslo įstaigomis vykdant ES struktūrinių fondų remiamame projekte „IRT sprendimų bei turinio, padedančių išsaugoti lietuvių kalbą viešojoje erdvėje, kūrimas bei galimybių jais naudotis sudarymas“, sukurta Pokario partizanų dainų skaitmeninė kartoteka bei suskaitmenintos  magnetofono juostos ir kasetės, į kurias šios dainos buvo įrašytos. Lietuvių tautosakos rankraštyno DB buvo sukurta Pokario partizanų dainų garso įrašų kolekcija (1197 vnt).