Iš archyvo istorijos1907–1939 m. |
|
Jonas Balys – Lietuvių tautosakos archyvo įkūrėjas„Teorijos keičiasi, bet autentiška medžiaga išlieka“ (iš kalbos, teikiant Jono Basanavičiaus premiją, 1994) Lietuvių tautosakos archyvas įkurtas laikinojoje sostinėje Kaune 1935 m., kiek vėliau nei kitose Baltijos šalyse (Latvių folkloro archyvas – 1924 m., o Estų folkloro archyvas – 1927 m.), pirmasis jo vadovas buvo Dr. Jonas Balys. Kaip prisiminė Jadvyga Čiurlionytė, jis buvo „energingas, reiklus, tvarkingas, bent kiek šiurkštoko būdo, kurį kompensavo nepaprasta meilė pasirinktai profesijai“. J. Balys gimė 1909 m. liepos 2 d. Kupiškio valsčiuje, Krasnavos vienkiemyje. Dar mokydamasis Panevėžio mokytojų seminarijoje pradėjo rinkti Kupiškio krašto tautosaką. Studijavo Kauno, Graco ir Vienos universitetuose (pastarajame 1933 m. įgijo daktaro laipsnį), vėliau stažavosi Helsinkyje. 1935 m. tapo Lietuvių tautosakos archyvo vadovu. |
|
Jurgis Dovydaitis – žymiausias XX a. tautosakos rinkėjasJurgis Dovydaitis gimė 1907 spalio 19 d. Runkiuose, Višakio Rūdos valsčiuje, mirė 2001 rugpjūčio 25 d. Vilniuje. (Jo vyresnysis brolis Pranas Dovydaitis buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius). Visą gyvenimą paskyrė kraštotyrai ir etnografijai, surinko itin gausią ir vertingą tautosakos kolekciją, Lietuvių kalbos žodyno kartotekai išrašė apie 17 000 žodžių. Tautosaka susidomėjo dar būdamas gimnazistas, 1924 m. sudarė savo gimtojo kaimo tautosakos rinkinį, o 1929 m. jau dalijosi patirtimi knygelėje Tautosakos rinkėjo darbas. 1934 m. ėmė rašyti straipsnius kraštotyros žurnalui Gimtasai kraštas. Juose aprašė savo kelionių įspūdžius – Lietuvos kaimo gyvenimo realijas, susitikimus ir pokalbius su kaimo žmonėmis, pasirinktą darbo metodiką ir savąją kelionių filosofiją. |
|
Fonografo įrašų įdomybėsNors archyvarai ir stengiasi, jiems niekad nepavyksta sutvarkyti visos saugomos medžiagos, todėl visuose archyvuose lieka paslapčių. Atsivertus seną įdėmiau netyrinėtą rinkinį, klausantis anksčiau dar neklausytų įrašų, galima tikėtis atradimų.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne saugoma 1908 m. pradėta kaupti Lietuvių mokslo draugijos vaškinių volelių kolekcija. Į šias senovines laikmenas įrašyti pirmieji autentiškos lietuvių liaudies muzikos pavyzdžiai, kurių skambesio daugelį dešimtmečių niekas nebuvo girdėjęs. 2006 m. į Vilnių buvo pakviestas senųjų įrašų specialistas Franzas Lechleitneris iš Vienos fonogramų archyvo. Savo paties sukonstruotu šiuolaikiniu fonografo aparatu jis perrašė į skaitmenines laikmenas 105 volelius, 340 kūrinių, kurių dauguma – dainos ir tik visai nedidelė dalis – instrumentinės melodijos. Kai kuriuos sudužusius volelius Lechleitneris perrašė sudėliotus iš šukių tarsi archeologinius radinius. Kai kurių nepavyko perrašyti.
|