Iš archyvo istorijos

1907–1939 m.
Tautosakos archyvo fondų pradžia sietina su Lietuvių mokslo draugijos (1907–1940) įkūrimu Vilniuje ir jos veikla. Draugijos pirmininkas dr. Jonas Basanavičius ir jos nariai skatino rinkti tautosaką, surinktą tautosakinę medžiagą stengėsi telkti į vieną vietą. Įsigijus fonografo aparatą, 1908–1912 m. buvo padaryti ankstyvieji lietuvių liaudies melodijų įrašai. Pirmasis pasaulinis karas ir Vilniaus krašto okupacija (1920–1939) prislopino draugijos veiklą, tačiau tautosaka ir toliau buvo renkama. LMD fonduose yra garsių lietuvių rašytojų bei visuomenės veikėjų – J. Basanavičiaus, Simono Daukanto, Antano Baranausko, Motiejaus Valančiaus, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Juozo Tumo-Vaižganto, Lauryno Ivinskio ir kt. – tautosakos rankraščių. LMD  per tris savo veiklos dešimtmečius sukaupė apie 72 000 tautosakos užrašymų.

Skaityti plačiau

Jonas Balys – Lietuvių tautosakos archyvo įkūrėjas

„Teorijos keičiasi, bet autentiška medžiaga išlieka“ (iš kalbos, teikiant Jono Basanavičiaus premiją, 1994)

Lietuvių tautosakos archyvas įkurtas laikinojoje sostinėje Kaune 1935 m., kiek vėliau nei kitose Baltijos šalyse (Latvių folkloro archyvas – 1924 m., o Estų folkloro archyvas – 1927 m.), pirmasis jo vadovas buvo Dr. Jonas Balys. Kaip prisiminė Jadvyga Čiurlionytė, jis buvo „energingas, reiklus, tvarkingas, bent kiek šiurkštoko būdo, kurį kompensavo nepaprasta meilė pasirinktai profesijai“.

J. Balys gimė 1909 m. liepos 2 d. Kupiškio valsčiuje, Krasnavos vienkiemyje. Dar mokydamasis Panevėžio mokytojų seminarijoje pradėjo rinkti Kupiškio krašto tautosaką. Studijavo Kauno, Graco ir Vienos universitetuose (pastarajame 1933 m. įgijo daktaro laipsnį), vėliau stažavosi Helsinkyje. 1935 m. tapo Lietuvių tautosakos archyvo vadovu. 

Skaityti plačiau

Jurgis Dovydaitis – žymiausias XX a. tautosakos rinkėjas

Jurgis Dovydaitis gimė 1907 spalio 19 d. Runkiuose, Višakio Rūdos valsčiuje, mirė 2001 rugpjūčio 25 d. Vilniuje. (Jo vyresnysis brolis Pranas Dovydaitis buvo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius). Visą gyvenimą paskyrė kraštotyrai ir etnografijai, surinko itin gausią ir vertingą tautosakos kolekciją, Lietuvių kalbos žodyno kartotekai išrašė apie 17 000 žodžių. Tautosaka susidomėjo dar būdamas gimnazistas, 1924 m. sudarė savo gimtojo kaimo tautosakos rinkinį, o 1929 m. jau dalijosi patirtimi knygelėje Tautosakos rinkėjo darbas. 1934 m. ėmė rašyti straipsnius kraštotyros žurnalui Gimtasai kraštas.  Juose aprašė savo kelionių įspūdžius – Lietuvos kaimo gyvenimo realijas, susitikimus ir pokalbius su kaimo žmonėmis, pasirinktą darbo metodiką ir savąją kelionių filosofiją.

Skaityti plačiau

Fonografo įrašų įdomybės

Skaityti plačiau